2012 04 27

Vėžio aukoms viltį teikiantys lietuvio išradimai – ignoruojami

Jonas Cicėnas dar studijuodamas doktorantūrą Šveicarijoje įsiliejo į mokslininkų komandą, kuri išrado būdą kaip nustatyti 64 vėžio agresyvumo raišką nulemiančius genus. Šis išradimas – svarbus medicinos proveržis ir nauja viltis vėžio kankinamiems žmonėms. Galima tik spėlioti, kodėl iki šiol farmacijos gigantai šios naujovės neįsileidžia. Iki šiol naudojamas senasis būdas, kuris nustato keliskart mažiau genų. Ir už dvigubą kainą.

Jonas Cicėnas

Vieną atradimą vis dėlto teko pripažinti ir medikams, ir farmacininkams: 37 metų lietuvis dalyvavo sukuriant kraujo tyrimo būdą, kuriuo nustato krūties vėžio agresyvumą ir padeda įvertinti jo pasikartojimo riziką.

Mokslininkai šį tyrimą vadina biomarkeriais UPA ir PAI1. Eksperimento metu jie ištyrė aštuonis tūkstančius pacientų – tokių rezultatų niekas negalėjo nei paneigti, nei ignoruoti.

Išgydo chronišką leukemiją

Kinazių ekspertas J. Cicėnas dabar dirba Šveicarijos bioinformatikos institute, Ženevoje. Kinazės – tai fermentai. Jų pagalba ląstelėms galima perduoti informaciją, tačiau jei kinazės ląstelėse veikia neteisingai, jos gali sukelti vėžį ir kitas rimtas ligas.

Šie fermentai gali būti naudojami kaip gydymo taikinys – tuomet nereikia viso organizmo alinti vaistais, o galima priversti keistis, daugintis, gydyti ar sunaikinti tik pažeistas ląsteles. Mokslo kalba tai skamba kiek kitaip: Jonas tiria fermentus, katalizuojančius fosforo grupės pernešimą nuo ATP į baltymo aminorūgštį. MAP kinazės reguliuoja tokias funkcijas kaip proliferacija, diferenciacija, apoptozė ir imunoatsakas.

Jono ir kitų mokslininkų išradimai milijonams žmonių suteikia viltį išgyventi. Lietuvis tiria kinazes ir teigia, kad jos dalyvauja visuose organizmo procesuose. Medicinos konservatoriams Jonas sako: viešai atsiprašysiu, jei kas nors iš jūsų paskelbs bent vieną organizmo procesą, vykstantį be kinazių. Naudojant kinazes sukurtas inhibitorius, kuris išgydo chronišką leukemiją – kraujo vėžį. Šie inhibitoriai suteikia vilties ir kitų vėžio formų gydyme, o ypač plaučių, krūties ir žarnyno.

Sukūrė mokslinį žurnalą

J. Cicėnas sukūrė pirmą ir vienintelį mokslinį žurnalą pasaulyje mapkinase.org apie MAP kinazių (tam tikros rūšies fermentų) šeimą. Jis yra ir pirmas lietuvis, sukūręs mokslinį žurnalą už Lietuvos ribų. Čia jis skelbia mokslinius straipsnius ir apžvalgas. Jis subūrė net tris dešimtis garsių mokslininkų iš viso pasaulio (tarp jų yra ir vienas lietuvis). Pirmasis žurnalo numeris pasirodė šių metų kovo mėnesį. „Apie žurnalo pasiekimus kalbėti dar anksti, – sako Jonas. – Pasiekimas jau tai, kad jis yra“.

Žurnalo pradžia tapo taip pat MAP kinazėms skirtas interneto tinklapis mapkinases.eu, kurį Jonas sukūrė kartu su kitu lietuviu, informacinių technologijų specialistu Aleksandru Sorokinu. Tinklapį Jonas leidžia jau nuo 1998 metų. Tai jo pomėgis, kuriam jis skiria didelę dalį laisvalaikio. Interneto tinklapis yra itin populiarus tarp mokslininkų ir akademinio pasaulio atstovų.

Dirbdamas Šveicarijos bioinformatikos institute Jonas surenka mokslinius straipsnius apie kinazes, analizuoja klinikinius bandymus, vaistus, susistemintą informaciją deda į duomenų bazes. Ieško ir telkia bendram darbui šios srities mokslininkus iš viso pasaulio. O dar visai neseniai jis penkiolika metų dirbo tikroje laboratorijoje, tarp mėgintuvėlių, buteliukų ir keisčiausių aparatų.

Apsisiautęs baltu chalatu jis nuo ryto iki vakaro „pilstydavo iš tuščio į kiaurą“ – į skirtingomis spalvomis nudažytus gelius leisdavo įvairiausius skysčius ir stebėdavo, kaip išsiskiria nedideli brūkšneliai – baltymai. Paprastam žmogui tai atrodo nuobodus laboranto darbas, o iš tiesų jo rezultatai kartais nulemia medicinos raidą.

Laboratoriniuose bandymuose sėkmės kartais tenka laukti ilgai. „Dabar dirbdamas su kompiuteriu išsyk matau, kiek per dieną atspausdinu“, – sako Jonas.

Ramus gyvenimas Šveicarijoje

Ankstyvą pavasarį, kai Lietuvoje dar pilka, šlapia ir niūru, Jonas atsiunčia pro savo namų langą nufotografuotą žaliuojantį medį. Jis neslepia: mokslininkų algos Šveicarijoje net kelis kartus viršija lietuviškas, bet išlaidos taip pat kur kas didesnės nei Lietuvoje. Šveicarijoje jis yra užtikrintas dėl ateities, čia geros sąlygos auginti vaikus, o svarbiausia – puikios galimybės vystyti mokslinius projektus. Bendrauja ir laisvalaikį Jonas leidžia tik su šeima. Šveicarai labai užsidarę – kaimynai pradėjo sveikintis tik po dvejų metų. „Pripratom, juk gyventi su jais nereikia“, – sako.

Šveicarijoje Jonas gyvena jau 10 metų, o prieš tai studijuodamas apkeliavo nemažai pasaulio. Jaunas Vilniaus pedagoginio instituto studentas sugebėjo išvykti mokytis į Rytų Karolinos universitetą JAV, studijavo Miunchene, per dvidešimt septynis mėnesius Šveicarijoje apsigynė daktaro laipsnį – paprastai tai užtrunka apie ketverius metus. Kol mokėsi, rimti moksliniai žurnalai publikavo net tris jo straipsnius, o tam, kad apsigintum daktaro laipsnį, užtenka vieno. Kur slypi jo sėkmė?

Stipriausi – amerikiečiai

„Kai nori, viską padarai – reikia daryti“, – sako Jonas. – Dažnai svarbiau ne protas, o užsispyrimas, kartais – įkyrumas“. Dar gyvendamas Lietuvoje intensyviai mokėsi anglų kalbos, išsiuntė šimtus laiškų į universitetus ir laboratorijas įvairiausiose šalyse. Turėjo galimybę išvažiuoti į Suomiją, Šveicariją, bet pasirinko Šiaurės Karoliną – „JAV yra kiečiausios mokslo srityje“, – sako.

Praleido ten aštuonis mėnesius. Per juos labai rimtai mokėsi ir išgyveno tris uraganus – tarp jų ir garsųjį Floyd uraganą, kurio metu specialiosios tarnybos evakavo per du su puse milijono žmonių. Uragane Jonas praleido visą naktį. Stovėjo prie lango ir meldėsi, kad greičiau atslinktų „akis“ – ratu besisukančio uragano vidurys, nes jame nėra vėjo. Sirenų ir malūnsparnių gausmas priminė karą. Žiūrėdamas į iš lėto skęstančius kaimynų automobilius pirmąsyk džiaugėsi varganu studentišku gyvenimu – jis transporto priemonės neturėjo. Praūžus uraganui dar savaitę nebuvo elektros, mėnesį nereikėjo į darbą. Geriamąjį vandenį išmesdavo praskrendantys sraigtasparniai.

Į Europą Jonas grįžo, nes amerikiečiai nedavė leidimo atvykti žmonai. Įsikūrė Miunchene ir vėl viską pradėjo nuo nulio – čia niekam nerūpėjo doktorantūros studijos Amerikoje. Po to persikraustė į Šveicariją, tapo biologijos mokslų daktaru.

Dabar Jonas su šeima gyvena Berne ir kas rytą traukiniu daugiau nei dvi su puse valandos važiuoja į Ženevą. Keliasi pusę šešių, o namie būna be dešimt aštuonios: Šveicarijoje visi punktualūs, traukiniai atvažiuoja sekundžių tikslumu. Grįžęs sėda tvarkyti žurnalą ir tinklapį, recenzuoja kitų mokslininkų publikacijas. Lietuvių kalba rašo mokslo žinias į portalą „Žurnalistika kitaip“. Šituos darbus daro už dyką – tai jo pomėgis, kitiems sukuriantis didžiulę vertę. Dažnai darbuojasi ir iki pusiaunakčio, o penkios trisdešimt vėl skamba žadintuvas.

Atvyks į susitikimą Lietuvoje

Kad užaugęs bus mokslininku, Jonas žinojo jau septynerių. Tik tuomet įsivaizdavo, kad Afrikoje stebės liūtus. Pradėjo domėtis ornitologija – su draugu slidėmis, dviračiais važiuodavo po apylinkes, stebėdavo migruojančius paukščius, perinčius kirus. Užaugęs suprato, kad galimybės Lietuvoje itin ribotos. „Nenorėjau visą gyvenimą braidyti tomis pačiomis pelkėmis“, – sako Jonas.

Nuo vaikystės jis ryte ryja knygas. Tėvai knygas nuo jo slėpdavo, varydavo žaisti į kiemą, kur jis sukurdavo laužą, landžiodavo po statybas. Sugrąžintas namo vėl sėsdavo prie knygų. Perskaitė visas netoliese esančios bibliotekos knygas ir sutarė su tėvais, kad kasmet per gimtadienį dovanų gaus tiek knygų, kiek Jonui sukaks metų. Dabar knygų klausosi per išmanųjį telefoną – ir tik fantastinių istorijų. Prašo neklausti, iš kur jų gauna. „Esu baisus piratas“, – sako.

Kai prasideda bet kokios Lietuvos krepšinio rinktinei svarbios rungtynės, Jonas iškelia Lietuvos vėliavą. O kai lietuviai laimi, išlindęs per langą pučia trimitą. Ir nesvarbu, kad metų metais negrįžta į Lietuvą, bet jo vaikai puikiai kalba lietuviškai, skaito ir rašo.

Šią vasarą jis po ilgos pertraukos Jonas vėl sugrįš į Lietuvą – į Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą. Dalyvaus diskusijose su kitais lietuvių mokslininkais iš viso pasaulio, dalinsis patirtimi ir idėjomis. Papasakos, kaip svečioje šalyje pagauti sėkmės paukštę, o širdyje likti lietuviu.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai


Fatal error: Uncaught Exception: 12: REST API is deprecated for versions v2.1 and higher (12) thrown in /home/pljs/domains/pljs2012.lt/public_html/wp-content/plugins/seo-facebook-comments/facebook/base_facebook.php on line 1044