2012 05 18

Aistra egzotiškam maistui virto jaukia kulinarijos studija

Kaip aistrą maistui paversti netradiciniu, bet perspektyviu verslu? Aistra gali kilti tiesiog valgant, gaminant, arba vartant kulinarines knygas, perkant maisto produktus ir vaišinant draugus patiekalais, kurių pavadinimai – lyg iš gero restorano valgiaraščio. Ekonomikos studijas baigusiai ir rinkodaros srityje kurį laiką dirbusiai 27 metų vilnietei Dovilei Rinkūnaitei maistas tapo vaistu, jo gaminimas – kasdienybės pilkumą prasklaidančia veikla, o kartu su trimis bendraminčiais įkurta kulinarinė studija „Čiop Čiop“ – namais.

Idėjos autorė Dovilė viduryje

Buvusiame pramoniniame Vilniaus rajone įkurtos kulinarinės dirbtuvės po savo stogu priglaudžia norinčius išmokti gaminti, jau mokančius tai daryti arba tuos, kurie domisi maistu ir žino, kad juo reikia mėgautis. 

Dovilė rodo jaukiai įrengtas valdas ir pasakoja, kad dar prieš metus šis loftas priminė griuvėsius. Dabar valgomajame po kojomis čeža žolę primenanti kiliminė danga, o virtuvėje stūkso didžiulis stalas su 5 dujinėmis viryklėmis, šalia – lentyna su dešimtimis indelių, kuriuose negirdėti prieskoniai, keisti aliejai, ant turgaus prekystalių nematytos žolės.

Interviu su kulinarinės studijos įkūrėja vyko pietų metu. Pokalbiui tik prasidėjus, paaiškėjo, kad teks ir papietauti. Mergina iš šaldytuvo ištraukė kepti paruoštus turkiškus jautienos maltinius su rūgštynėmis, keptuvėje patroškino pomidorų padažą, o garnyrui pasiūlė „Bulgur“ kruopų (skaidytų kviečių). „Paprasto maisto mūsų studijoje nebūna“, – pajuokauja pašnekovė, versdama apskrudusį kotletą. Negirdėti pavadinimai, bet skrandžiui priimtinas skonis: „Gaminti mėgstu jau seniai. Tik anksčiau negalėjau įtarti, kad šis mano pomėgis taps verslu.“

Egzotika į namus

„Čiop Čiop“ istorija prasidėjo tuomet, kai Dovilė nutarė mesti pabodusį darbą. Tiesa, tai nebuvo išėjimas į nežinią. Jau tuomet jos galvoje brendo netradicinė idėja – į namus tiekti egzotiškų šalių virtuvių patiekalus – tik ne garuojantį maistą, o atskirus produktus ir receptą, pagal kurį žmogus pats pasigamintų sau vakarienę.

Kartu su trimis bendraminčiais ji laimėjo jaunimo verslumą skatinantį konkursą „Verslauk“ ir savo veiklos pradžiai gavo 20 tūkst. litų. Dovilė studijavo receptų knygas, lyg kokia „Michelin“ žvaigždutėmis apdovanota virtuvės šefė kūrė patiekalus, programuotojas Mindaugas rengė interneto svetainę, Darius fotografavo maistą, o Martynas kūrė dizainą. Angliškai „chop chop“ reiškia „greitai pjaustyti“ arba tiesiog „greitai, greitai“.

„Tokio verslo pavyzdžių užsienyje jau yra. Šios koncepcijos verslai panašiu metu startavo Vokietijoje ir Švedijoje. Tiesa, tai vis dar nišinė veikla. Norėjome, kad ir Lietuvoje žmonės galėtų išbandyti paprastesnį būdą vakarieniauti namie, – pasakoja Dovilė. – Tokios paslaugos principas labai paprastas – žmogus užsako vakarienę į namus, bet gauna ją dar neparuoštą. Mes jam pristatome visus patiekalui būtinus produktus, prieskonius ir receptą su tiksliais nurodymais, kaip gaminti. Greičiausiai vakarienę galima paruošti per 20 minučių  naudojant tik keptuvę – produktai sunumeruoti, todėl gaminti nesudėtinga net ir tiems, kas į virtuvę užsuka tik atsigerti vandens.“

„Čiop Čiop“ savo klientams siūlė paragauti Tailando, Indijos, Japonijos, Turkijos, Kinijos, Maroko, Libano, Irako patiekalų: „Pati senokai domiuosi Azijos, Artimųjų Rytų virtuve, todėl žinau, kad šių šalių patiekalams reikia specifinių prieskonių, o jų rasti nelengva. Todėl norėjome įtikti ir patikti tiems, kas tingi ar neturi laiko gaminti sudėtingų valgių, važiuoti į turgų geresnės kokybės produktų ar ieškoti specifinių prieskonių. Maistui gaminti naudojame tik natūralius prieskonius, mėsą perkame iš ūkininkų, daržoves renkamės tik sezonines, o prieskonių mišiniai – pačių sumaišyti.“

Ir virėja, ir vairuotoja

Verslo pradžia, ko ir buvo galima tikėtis, nebuvo lengva. Merginai teko savarankiškai ieškoti produktų, juos pjaustyti ir pakuoti. O kartais patiekalus užsakovams ji pati turėdavo ir nuvežti.

„Pirmieji užsakymai atsirado tik paleidus interneto svetainę. Vieną dieną jų būdavo daugiau, kitą mažiau, bet maisto produktų mesti lauk neteko. Mūsų idėja žmonėms patiko, o, pavyzdžiui, „Čiop Čiop“ siūlomas tailandietiškas kalakutienos karis tapo tarsi mūsų vizitine kortele. Jo ir kaina priimtina – 16 litų. Jei reikėtų viską supirkti parduotuvėje, dar surasti laimo lapelių ar bambuko ūglių, suma padvigubėtų. Be to, visko tektų įsigyti didesnį kiekį“, – savo verslo idėją gina Dovilė.

Klientai užsisakydavo ir gruziniško šašlyko, libanietiško ėrienos pyrago ar marokietiško kalakutienos tadžino. Šiuo metu maistas į namus jau nevežamas. Jo galima užsisakyti ir atsiimti vietoje arba po darbo pagaminti „Čiop Čiop“ studijoje.

„Vieną veiklą iškeitėme į kitą – sausį pradėjome rengti kulinarinius kursus ir maisto ruošimo vakarėlius“, – paaiškina kulinarė.

Pasaulio skonių pradžiamokslis

Kulinariniai „Čiop Čiop“ kursai startavo sausį. Atsirado ir investuotojų, todėl idėja netruko virsti realybe.

„Įvairių šalių virtuvių patiekalus mūsų studijoje gaminti moko tų šalių virėjai. Sausį indų virtuvės  subtilybių mokė iš Indijos kilęs šefas Rakešas. Amerikiečių virtuvę pristatė daugeliui žinoma verslininkė Lidija Rasutis. Gaminti prancūziškus patiekalus mokė virėjas iš Prancūzijos, kuris į Lietuvą atlėkė paviliotas meilės.

Norvegų virtuvės, kuri daugeliui gali pasirodyti niekuo neypatinga, įdomybių pripasakojo lietuvis Gintautas Mikelskis, daugelį metų dirbantis šefu viename šios šalies restoranų. Gegužės pabaigoje mokysime kepti lašišinį upėtakį su žuvies sultiniu, žolelių padažu ir bulvių koše „Robuchon“. Jei vakaras skirtas Italijai, gaminame, pavyzdžiui, keptuvėje keptus kalmarus su česnakais, čili pipirais, kaparėliais, pankolio sėklomis, mėtomis ir citrina“, – patiekalų pavadinimus beria jauna verslininkė.

Dovilė neslepia, kad pusmetis praktikos šią verslo idėją gerokai pakoregavo. Šiuo metu kulinarijos kursai vyksta 2–4 kartus per mėnesį, o likę vakarai skirti maisto gaminimo vakarėliams, mergvakariams, gimtadieniams ir kitokioms šventėms. Tiesa, tikslas liko tas pats – gaminti. Tik dabar aplinka laisvesnė, o ir laikas neribojamas.

„Čia dažnai švenčiami mergvakariai. Tik gaila, kad nė vieno bernvakario dar nerengėme. Matyt, stereotipas, kad virtuvė – ne vyrams, vis dar gajus, – juokauja pašnekovė. – Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad viskas pasisuko būtent šia linkme. Žmonės patys įrodo, kad tai, ką darome, jiems teikia laimės. Būna, kad gimtadieniai užsitęsia iki nakties, o niekas net nesiruošia eiti namo.“

Paklausta apie skaičius, mergina neišsisukinėja. Šefo pamoka vakarui piniginę paplonins 800–1000 litų, kiekvienas patiekalas kainuos 20–30 litų. Vakaras vienam žmogui vidutiniškai kainuoja apie 100 litų.

„Nesame brangininkai. Tiek arba daugiau kainuoja vakarienė restorane. O čia ir mokaisi, ir vakarieniauji, ir bendrauji. Pavyzdžiui, per Mamos dieną mus „užsakė“ vyras, kuris norėjo padaryti staigmeną savo mamai ir visai šeimai. Vėliau pradėjome rengti „Kitchen Party“ (liet. – vakarėlis virtuvėje), į juos užsuka kas tik nori, dažnai tarpusavyje nepažįstami žmonės.

Kurį laiką kvietėme gaminti dienos pietų. Idėja prilipo, nes gamindami žmonės bent valandai pamiršta darbinius rūpesčius ir kalba apie tai, kas šauna į galvą – orą, dviračius, daržoves ar remontą“, – tikina Dovilė.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai


Fatal error: Uncaught Exception: 12: REST API is deprecated for versions v2.1 and higher (12) thrown in /home/pljs/domains/pljs2012.lt/public_html/wp-content/plugins/seo-facebook-comments/facebook/base_facebook.php on line 1044